Pasaulio elektros įrankių gimimas prasidėjo elektriniais gręžimo gaminiais. 1895 m. Vokietija sukūrė pirmąjį pasaulyje elektros srovės grąžtą. Šio elektrinio sėjamojo svoris yra 14 kg. Išorinis gaubtas yra pagamintas iš ketaus, o plieninėje plokštėje gali būti tik 4 mm skylės. . Tada buvo įrengtas trifazis elektros dažnis (50 Hz), tačiau variklio greitis neviršijo 3000r / min.
1914 m. Pasirodė vienos fazės serijiniu sužadintu varikliu varomas elektrinis gręžtuvas, kurio variklio greitis buvo didesnis nei 10 000 r / min.
1927 m. Pasirodė vidutinio dažnio elektrinis gręžtuvas, kurio maitinimo dažnis buvo 150-200 Hz. Ji turi didelės vienos fazės serijos sužadinimo variklio ir paprasto ir patikimo trifazės galios variklio privalumus, tačiau ji turi būti maitinama vidutinio dažnio srovė. Naudojimas yra ribotas.
1960-aisiais buvo įrengtas akumuliatorius be elektros srovės maitinimo laido su nikelio-kadmio baterija. 70-ųjų viduryje įkrovimo laikas taip pat buvo sutrumpintas dėl mažesnių baterijų kainų, ir tokie elektriniai grąžtai buvo plačiai naudojami Europoje, Amerikoje ir Japonijoje.
Iš pradžių elektrinis gręžtuvas buvo pagamintas iš ketaus kaip išorinis korpusas, o po to išorinis korpusas pakeistas į aliuminio lydinį. 1960-aisiais elektriniai gręžtuvai buvo naudojami termoplastikinių plastikų gamybai ir pasiekė dvigubą elektrinių grąžtų izoliaciją.
Elektroniniai greičio treniruotės taip pat pasirodė 1960 m. Elektrinis gręžtuvas naudoja elementą, pvz., Tiristorių, kad sukurtų elektroninę grandinę, o sukimosi greitis reguliuojamas pagal gylį, į kurį įdėta jungiklio rankenėlė, taip, kad elektrinį gręžtuvą būtų galima naudoti pagal objektą apdoroti (pvz., įvairios medžiagos, išgręžtos skylės skersmuo ir tt). Pasirinkite kitą greitį.
